Stovyklavietė Senojoje Varėnoje
Supkit, meskit mani jaunų!
Nuo mažų dienų vaikų didžiausias džiaugsmas būdavo supynės. Tad nepamiršdami vaikystės ir tuo pačiu puikiai suvokdami, kad jau nesame vaikai, sumąstėme susikonstruoti suaugusiųjų supynes. 2010 m. liepos 5 d. susirinkome Pamerkiuose* ant geležinkelio tilto einančio per Merkio upę. Buvo įdomu ir keista stebėti kai prie įspūdingo dydžio metalinių konstrukcijų tvirtinamos kabančios virš vandens supynės. Kai viskas buvo paruošta iškilo didžiausia dilema – kaip ant jų atsisėsti! Iš vandens tai padaryti buvo neįmanoma, o nuo viršaus leistis virve iki jų, pasirodė pakankamai sudėtinga, tačiau neliko kitos išeities ir aktyvaus laisvalaikio klubo įkūrėjas Mantas pirmasis ryžosi tai padaryti. Jo bandymas buvo nesėkmingas. Antrasis bandė Žydrius ir jis lyg laipiojimo virve meistras puikiai įvykdė šią užduotį. Taigi, vaikinai ant supynių leisdavosi virve, o merginas, sėdinčias ant supynių, nuo viršaus leisdavo į apačią. Beveik kiekvieno klubo nario pasisupimas baigdavosi šuoliu į šaltą Merkį.
Mažųjų supynių virvių ilgis buvo 3,5 m., plotis 1 m. o aukštis nuo vandens 1,5 m. Tai buvo tik pasibandymas prieš didžiųjų supynių gamybą, bet jis paliko daug neišdildomų įspūdžių.
Naktis arčiau žvaigždžių !
2010 m. liepos 3 d. vakare susiruošėme keliauti arčiau žvaigždžių. Ši mintis kilo išmoningiesiems aktyvaus laisvalaikio klubo nariams Mantui ir Žydriui. Turėjome įveikti 25 km. Visai netoli norint pasiekti žvaigždes! Apie 21 val. jau buvome prie savo tikslo – Puvočių* didžiojo apžvalgos bokšto. Taigi, mes sumąstėme miegoti ant šio puikaus statinio stebėdami žvaigždes bei pasitikdami saulę.
Kad vakaras būtų įvairesnis nusprendėme šiek tiek pasivaikščioti ir iš kart pajudėjome link Skroblo** upelio. Buvo gan vėsu ir šiek tiek lijo, tačiau tai nesulaikė nuo minties pasimaudyti vandeningame ir šaltame Skroble. Maudėmės prie pat upelio santakos su Merkiu, buvo keista jausti dviejų upių susijungimo povandenines sroves, skyrėsi ir vandens temperatūra: Merkys pasirodė daug šiltesnis nei šis mažytis ir sraunus upelis. Tie, kurie nesimaudė, „medžiojo” miške vakarienę - liaudiškai vadinamas „lepeškas“ (vertimas ne dzūkams – voveraitės).
Grįžę prie bokšto pradėjome gaminti. Vakarienė gavosi kaip niekad kitokia ir be galo skani. Įprastinius grikius keitė makaronai su įvairiausiomis daržovėmis, grybais ir konservais. Prasėdėję prie laužo maždaug iki 3 val. ryto ir palaukę kol visi norintys apsilankyti bokšte išsiskirstys, nusprendėme, kad jau reiktų kilti į „naujuosius namus“. Dangus buvo apsiniaukęs visur pakilęs rūkas, tačiau naktis pakankamai šviesi, tad vietoj žvaigždžių grožėjomės rūke paskendusiu Puvočių kaimu ir aplink žaliuojančiais miškais. Rūkas atrodė kaip didžiulis ežeras, kurio paviršiuje plaukiojo medžių viršūnės ir namų stogai.
Žadintuvai suskambėjo 4 val. 45 min. (saulė teka 4 val. 50 min). Atsikėlę saulės neišvydome, nes dangus vis dar buvo apsiniaukęs, tačiau nė vienas iš mūsų nenusivylė nuostabia nakvyne ant Puvočių bokšto ir puoselėjo mintį šį bokštą aplankyti žvaigždžių lietaus mėnesį rugpjūtį.
*Puvočiai – kaimas Dzūkijos nac. parke, Varėnos rajone, tarp Merkinės ir Marcinkonių. Pro kaimą teka Merkys, Puvočiai išsidėstę kairiajame upės krante. Vakariniame kaimo gale į Merkį įteka Skroblaus, rytiniame pakraštyje – Grūdos upeliai. Netoli Puvočių Merkyje yra išniręs didelis, pusiau perskeltas riedulys – Perkūno akmuo. Girininkijos miške auga 2 drevėtos pušys.
**Skroblus - vienas įspūdingiausių Lietuvos upelių. Skroblaus ilgis tik 17,3 km. Debitas upelio pradžioje - 8 litrai per sekundę, o ten, kur jis įteka į Merkį - 700 litrų per sekundę. Kito tokio trumpo ir tokio vandeningo upelio Lietuvoje nėra. Skroblus tebegilina savo vagą, o jo slėnyje daugumoje duburių tęsiasi šaltinėtų šlaitų slinkimas arba sufozijos reiškiniai. Sufozijos cirkų, taip pat aktyviai vienoje vietoje besivystančių, Lietuvoje daugiau nežinoma. Kai kurie jų labai įspūdingi - gilūs, stačiašlaičiai, ūksmingi.
Kad vakaras būtų įvairesnis nusprendėme šiek tiek pasivaikščioti ir iš kart pajudėjome link Skroblo** upelio. Buvo gan vėsu ir šiek tiek lijo, tačiau tai nesulaikė nuo minties pasimaudyti vandeningame ir šaltame Skroble. Maudėmės prie pat upelio santakos su Merkiu, buvo keista jausti dviejų upių susijungimo povandenines sroves, skyrėsi ir vandens temperatūra: Merkys pasirodė daug šiltesnis nei šis mažytis ir sraunus upelis. Tie, kurie nesimaudė, „medžiojo” miške vakarienę - liaudiškai vadinamas „lepeškas“ (vertimas ne dzūkams – voveraitės).
Grįžę prie bokšto pradėjome gaminti. Vakarienė gavosi kaip niekad kitokia ir be galo skani. Įprastinius grikius keitė makaronai su įvairiausiomis daržovėmis, grybais ir konservais. Prasėdėję prie laužo maždaug iki 3 val. ryto ir palaukę kol visi norintys apsilankyti bokšte išsiskirstys, nusprendėme, kad jau reiktų kilti į „naujuosius namus“. Dangus buvo apsiniaukęs visur pakilęs rūkas, tačiau naktis pakankamai šviesi, tad vietoj žvaigždžių grožėjomės rūke paskendusiu Puvočių kaimu ir aplink žaliuojančiais miškais. Rūkas atrodė kaip didžiulis ežeras, kurio paviršiuje plaukiojo medžių viršūnės ir namų stogai.
Žadintuvai suskambėjo 4 val. 45 min. (saulė teka 4 val. 50 min). Atsikėlę saulės neišvydome, nes dangus vis dar buvo apsiniaukęs, tačiau nė vienas iš mūsų nenusivylė nuostabia nakvyne ant Puvočių bokšto ir puoselėjo mintį šį bokštą aplankyti žvaigždžių lietaus mėnesį rugpjūtį.
*Puvočiai – kaimas Dzūkijos nac. parke, Varėnos rajone, tarp Merkinės ir Marcinkonių. Pro kaimą teka Merkys, Puvočiai išsidėstę kairiajame upės krante. Vakariniame kaimo gale į Merkį įteka Skroblaus, rytiniame pakraštyje – Grūdos upeliai. Netoli Puvočių Merkyje yra išniręs didelis, pusiau perskeltas riedulys – Perkūno akmuo. Girininkijos miške auga 2 drevėtos pušys.
**Skroblus - vienas įspūdingiausių Lietuvos upelių. Skroblaus ilgis tik 17,3 km. Debitas upelio pradžioje - 8 litrai per sekundę, o ten, kur jis įteka į Merkį - 700 litrų per sekundę. Kito tokio trumpo ir tokio vandeningo upelio Lietuvoje nėra. Skroblus tebegilina savo vagą, o jo slėnyje daugumoje duburių tęsiasi šaltinėtų šlaitų slinkimas arba sufozijos reiškiniai. Sufozijos cirkų, taip pat aktyviai vienoje vietoje besivystančių, Lietuvoje daugiau nežinoma. Kai kurie jų labai įspūdingi - gilūs, stačiašlaičiai, ūksmingi.
Straujos sutramdymas
Strauja - upelis Lietuvoje, Varėnos rajone, Merkinės seniūnijoje; Nemuno dešinysis intakas. Išteka iš Ilgio ežero pietrytinio galo, aukštupyje prateka Kampio ežerą (upės ruožas tarp šių ežerų vadinamas Ilgiu). Toliau pasuka į pietvakarius, prateka po Rumšiškių – Merkinės plentu. Įteka į Nemuną 416,6 km nuo jo žiočių, į vakarus nuo Merkinės. Žemupys įeina į Dzūkijos nacionalinį parką. Ties Masališkėmis Straujos slėnyje sudarytas tvenkinys. Seniau upėje veikė net 4 vandens malūnai.
Intakai: Gelovinė, Mikalaviškis (dešinieji). Ilgis: 15 km. Vidutinis debitas: 0,52 m³/s
Žygio data: 2010-03-28. Dalyvių skaičius: 8. Plaukimo priemonės: 4 baidarės.
Patys ištvermingiausi aktyvaus laisvalaikio klubo „Juostandis“ nariai lietingą kovo sekmadienį pasiryžo įveikti Straują!
Atvažiavę prie upelio iš kart supratome, kad mūsų žygis nebus lengvas. Upelio siaurumas ir gamtinių kliūčių gausa įspėjo mus apie gresiančius nemalonumus, tačiau tai dar labiau skatino įveikti Sraujos pinkles.
Upelyje prasilenkti buvo neįmanoma. Kelis irklų mostus keitė baidarių persinešimai, nes praplaukti į upę nuvirtusių šakotų pušų neįstengėme. Kuo toliau tuo labiau menkutis upelis rodė savo rūstybę, kurią įveikinėjome su vis didėjančiu azartu. Baidarės skendo šaltame Sraujos glėbyje, nuvirtę medžiai ir didžiulė srovė neleisdavo išsisukti. Tik viena baidarė iš visų keturių sugebėjo neapsiversti. Kur tik pasitaikydavo užvartos, ten iškart ir baidarių virtimai bei skubėjimas į pagalbą tempiant jas į krantą. Vienas įspūdingiausių virtimų buvo Sraujos akmenuotame žemupyje ties Rumšiškių ir Merkinės plentu. Didžiulių akmenų ir šakų sangrūdoje didelės srovės pagauti apvirto aktyvaus laisvalaikio klubo „ Juostandis“, vienas iš įkūrėjų, Povilas su kita klubo nare Jovita. Šio apsivertimo metu teko paaukoti naują kirvį, katiliuko stovą, kitus svarbius asmeninius daiktus ir aišku neseniai apsirengtus sausus drabužius. Daiktų paieška truko apie 20 min, tačiau atradę tik šaliką ir vieną pirštinę pajudėjome toliau. Kiti susipažinimo su upeliu proga taip pat „padovanojo“ Straujai keletą savo daiktų
Po keturių valandų intensyvaus ir sudėtingo plaukimo – baidarių persinešinėjimo visų žygio dalyvių veido išraiškos bylojo apie Straujos nenugalimumą. Merginų veiduose dažnai pasirodydavo pyktis ir susierzinimas, vaikinai dar rodė kovingumą ir ryžtą.
Pasiekę tiltą baigėme savo žygį patenkinti, kad vis dėl to sugebėjome įveikti Straują. Sausi drabužiai, laužas ir šiltas maistas praskaidrino paniurusius merginų veidus ir sušvelnino Straujai paaukotų daiktų praradimo skausmą.
Buvo įveikta 10 km. Žygio trukmė 4 val.
Žygio kaina žmogui: apie 20 Lt.
Intakai: Gelovinė, Mikalaviškis (dešinieji). Ilgis: 15 km. Vidutinis debitas: 0,52 m³/s
Žygio data: 2010-03-28. Dalyvių skaičius: 8. Plaukimo priemonės: 4 baidarės.
Patys ištvermingiausi aktyvaus laisvalaikio klubo „Juostandis“ nariai lietingą kovo sekmadienį pasiryžo įveikti Straują!
Atvažiavę prie upelio iš kart supratome, kad mūsų žygis nebus lengvas. Upelio siaurumas ir gamtinių kliūčių gausa įspėjo mus apie gresiančius nemalonumus, tačiau tai dar labiau skatino įveikti Sraujos pinkles.
Upelyje prasilenkti buvo neįmanoma. Kelis irklų mostus keitė baidarių persinešimai, nes praplaukti į upę nuvirtusių šakotų pušų neįstengėme. Kuo toliau tuo labiau menkutis upelis rodė savo rūstybę, kurią įveikinėjome su vis didėjančiu azartu. Baidarės skendo šaltame Sraujos glėbyje, nuvirtę medžiai ir didžiulė srovė neleisdavo išsisukti. Tik viena baidarė iš visų keturių sugebėjo neapsiversti. Kur tik pasitaikydavo užvartos, ten iškart ir baidarių virtimai bei skubėjimas į pagalbą tempiant jas į krantą. Vienas įspūdingiausių virtimų buvo Sraujos akmenuotame žemupyje ties Rumšiškių ir Merkinės plentu. Didžiulių akmenų ir šakų sangrūdoje didelės srovės pagauti apvirto aktyvaus laisvalaikio klubo „ Juostandis“, vienas iš įkūrėjų, Povilas su kita klubo nare Jovita. Šio apsivertimo metu teko paaukoti naują kirvį, katiliuko stovą, kitus svarbius asmeninius daiktus ir aišku neseniai apsirengtus sausus drabužius. Daiktų paieška truko apie 20 min, tačiau atradę tik šaliką ir vieną pirštinę pajudėjome toliau. Kiti susipažinimo su upeliu proga taip pat „padovanojo“ Straujai keletą savo daiktų
Po keturių valandų intensyvaus ir sudėtingo plaukimo – baidarių persinešinėjimo visų žygio dalyvių veido išraiškos bylojo apie Straujos nenugalimumą. Merginų veiduose dažnai pasirodydavo pyktis ir susierzinimas, vaikinai dar rodė kovingumą ir ryžtą.
Pasiekę tiltą baigėme savo žygį patenkinti, kad vis dėl to sugebėjome įveikti Straują. Sausi drabužiai, laužas ir šiltas maistas praskaidrino paniurusius merginų veidus ir sušvelnino Straujai paaukotų daiktų praradimo skausmą.
Buvo įveikta 10 km. Žygio trukmė 4 val.
Žygio kaina žmogui: apie 20 Lt.